Apie skiepus

Apie skiepus

Vytenis Andriukaitis rėžė Aurelijui Verygai: jeigu esi asmeniškai skeptiškas – bent patylėk

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.04.05 21:19

– Raginate sveikatos apsaugos ministrą trauktis, nes, jūsų teigimu, jis nevaldo situacijos. Kas, jūsų manymu, trukdo jam tą situaciją valdyti?

– Tymų protrūkis nėra tik šios dienos įvykis. Tai yra 2,5 metų darbo galvojant, kad būtų galima išvengti protrūkio. Kitaip sakant, palaikant deramą skiepijimosi lygį.  95 proc., ne mažiau, vaikų ir suaugusiųjų, kurie gali būti rizikos grupėje, turi būti paskiepyti. Kaip matote, jau kai protrūkis – jau yra po visko. Infekcijos protrūkio banga prasidėjo. Tai ne šios dienos darbas. Mes ES Sveikatos ministrų taryboje diskutavome ilgai ir patvirtinome bendrą ES vakcinacijos strategiją. Kitu atveju, jau prieš tai pateikus projektą, buvo galima diskutuoti ir matyti, kad reikia būtinai dėti visas pastangas, kad [tai] būtų įtraukta į sveikatos apsaugos sistemą, pasiruošus iš karto preventyviai reaguoti, nes protrūkio bangos ėjo iš šalies į šalį nuo pat 2017 metų – Rumunija, Vokietija, Italija.

Epidemiologinis portretas buvo žinomas. Vadinasi, reikėjo Lietuvoje skubėti įvertinti situaciją. Taip pat, kai jau taryba priėmė rekomendacijas, jos tapo iš esmės vykdytinu dokumentu. Iškart turi būti veiksmų planas, ką, kaip, kada daryti. Deja. Ministras šiandien išeina ir pasako: „Aš esu skeptiškas.“ Tai jeigu tu esi asmeniškai skeptiškas, bent patylėk, nes tu esi atsakingas poste už kiekvieną įvykį.

– Jūsų paminėtos Rumunijos prezidentas dalyvavo programoje sklaidant mitus dėl kenksmingų vakcinų ir pan. BBC vakar pranešė, kad dėl mergaičių skiepų nuo žmogaus papilomos viruso gimdos kaklelio vėžio rizika Škotijoje sumažėjo 90 proc. Tuo metu Lietuvos Seime vyksta renginiai prieš skiepus, nes jie esantys Lietuvoje nesaugūs, ir Lietuvos Seimo narys tą skiepą nuo žmogaus papilomos viruso vadina „paleistuvystės skiepu“. Didžiausios parlamentinės frakcijos vadovas sako, kad čia tokia nuomonė, ir visos [nuomonės] gali egzistuoti. Kodėl jūs panašiai kalbantiems savo feisbuko paskyroje, pavyzdžiui, nesakote „ačiū už nuomonę“, o patariate skaityti mokslinę literatūrą?

– Čia ne apie nuomonę kalba. Tokie pasisakymai tik dar labiau sėja abejones, sėja gandus, ir žmonės paprasti gali galvoti: „Seimo narys pasakė, aš girdėjau, kad Dainius Kepenis ar kitas Seimo narys komentuoja keistai skiepus.“ Tai nereiškia, kad jie iš tikrųjų kompetentingi tą daryti. Argi mes galime remtis viešąja nuomone vertindami epidemiologinę situaciją? Turbūt negalime.

Turime remtis epidemiologiniais duomenimis ir laboratoriniais tyrimais. Taip sukeliamas dar didesnis pasipriešinimas arba abejonės, arba konspiracijos teorijos. Labai populiarios [tos], kad farmacijos industrija siekia pinigų. Kartais net ir tokie gandai, kad specialiai užkrečiama, kad pirktų žmonės skiepus. Mes ateiname į kažkokius naujuosius viduramžius. Gaila, kad dar neapšaukia medikų ar dar ko raganomis ir nebando jų deginti. Tų, kurie pasisako, kad „palaukite, tai nieko bendro su realybe neturi“.

Aš labai griežtai vertinčiau tokius atsakingų Seimo narių pasisakymus – jie juk neša atsakomybę už tai. Jie yra prisiekę vykdyti Konstituciją ir įstatymus. Tai kaip su Užkrečiamųjų ligų įstatymu? O kaip su tais privalomojo skiepijimo sąrašais? Tų profesijų, kurios privalo būti skiepijamos. Kitaip gali užkrėsti kitus žmones – ar tai būtų odontologija, ar chirurgija, ar maisto industrija, kur maistą gamina. Yra nustatyti sąrašai žmonių, kurie privalo pasiskiepyti, tačiau dabar išėjęs Seimo narys kalba niekus. Ir nieko. Virš jo tik mėlynas dangus.

– Tarsi turėtų būti ir frakcijos kolegos, virš ministro yra Ministras Pirmininkas. Jūs sakote, kad Saulius Skvernelis neturi šansų laimėti Prezidento rinkimus. Ar taip sakote dėl to, kad laikote jį pagrindiniu varžovu tame flange į kairę?

– Jis lyg save bando pristatyti kairiųjų kandidatu. Nenorėčiau komentuoti jo pasaulėžiūros. Gal jo pasaulėžiūroje įvyko pokyčių nuo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos deleguoto ministro, kai mes kartu dirbom mėnesį vyriausybėje. Po to staiga bandant susitarti su socialdemokratų kai kuriais žmonėmis, po to staiga tampant „valstiečiu“. Nenoriu komentuoti, ar tai iš tiesų yra pažiūros. Žinote, yra turbūt toks bangavimas pagal nuotaikas, kurias pagauna visuomenė. Manau, kad jam yra labai neramu dėl įvykusių savivaldos rinkimų ir „valstiečių“ rezultatų. Tai rodo, kad tarp rinkėjų  įvyko pokyčiai, ir, manau, kad tai sudėtinga. Žinoma, jis yra mano konkurentas, nes jis taiko į tą patį segmentą.

Mano konkurentai yra ir jis, ir iš dalies yra Gitanas Nausėda, kadangi jo rinkėjų rate taip pat yra balsuojančių kairiojo centro atstovų. Taip pat yra rėmėjų ir tarp A. Juozaičio rinkėjų, ir galbūt kitų.  Kairysis spektras yra labai išsiblaškęs. Rinkėjų yra daug, ir jie nenuosekliai apsisprendžia. Mano tikslas yra vienyti kairiojo flango rinkėjus. Neabejotinai ir S. Skvernelis, ir A. Juozaitis, ir G. Nausėda, ir kiti yra konkurentai. Tą visi žino, visi supranta. Aš turiu tikslą būtinai išeiti į antrą ratą, dirbu intensyviai ir stengsiuosi per tą mėnesį pavyti laiką ir įtikinti kairiojo flango rengėjus tuo, ką mes pristatysime. Neabejotinai, vertinant savivaldybių rinkimus, vertinant, kiek klaidų S. Skvernelis yra padaręs… Kiek jis, kaip premjeras, vis tiek nevykdė savo pagrindinių įsipareigojimų vykti į tarybą, diskutuoti dėl biudžeto, dėl daugiametės finansinės perspektyvos, nesutikti su dabar pasiūlyta daugiamete finansine perspektyva, ginti tuos dalykus, kurie yra būtini, – žemės ūkio išmokos, struktūrinių fondų sąsajos su skurdu, su mažomis pensijomis, su nedarbu… Tai buvo jo darbas per tuos 2,5 m., bet aš jo niekur nemačiau.

– Kaip jums atrodo, kodėl jis nedarė to darbo, kurį jūs būtumėte norėjęs, kad jis darytų?

– Jeigu atvirai, mudu turėjome pokalbį iš karto, kai jie laimėjo rinkimus. Aš aplankiau premjerą, mes su juo kalbėjomės. Jam iškart pasiūliau nutraukti šitą praktiką, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė iš esmės uzurpavusi funkcijas, ir nei A. Kubiliaus, nei A. Butkevičiaus laikais abu premjerai niekur nevažiavo. Tai yra visiškai nesuprantama. Visiškai aiški atsakomybių pasiskirstymo konstitucinė schema: už biudžetą, už žemės ūkį, už finansus, už energetiką atsako tik premjeras ir Vyriausybė. Tai yra išimtinės vyriausybės funkcijos, ne prezidento. Tačiau kai reikia juos spręsti, važiuoja prezidentė, kuri tų įgaliojimų neturi.

– Tai jūs nevažiuotumėte?

– Aš visą laiką gyniau tą poziciją ir dabar taip pat. Taip, jeigu yra užsienio ir gynybos, gynybos ir saugumo [klausimai], tada važiuoja prezidentas arba prezidentas su užsienio reikalų ministru. Arba prezidentas kartu su premjeru, ir vienu atveju, kada kompetencija jo, sprendžia jis, kai dėl vidaus reikalų – yra premjero kompetencija, sprendžia premjeras. Bet kai yra ūkio reikalai – tik premjeras.

– Kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu vyks ir referendumas dėl Seimo mažinimo, ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, jeigu jos pilietis įgis kitą europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios šalies pilietybę. Kokia yra jūsų pozicija dėl tos pilietybės, dėl jos išsaugojimo?

– Visų pirma, gera pastaba – „kartu su (…) vyks ir referendumas“. Dabar Konstitucija sako: „Svarbiausi klausimai gali būti sprendžiami referendumu.“ Tai ar gali būti taip, kad dėl to, kad įvyktų rinkimai ir daugiau ateitų žmonių, prijungė dar du klausimus? Ne dėl to, kad spręstų svarbiausius klausimus, bet dėl to, kad jais prisidengtų? Atvykęs klausiau, kokie klausimai suformuluoti. Man niekas tiksliai atsakyti negali. Man niekas negali atsakyti, kaip pagrįstas Seimo narių mažinimas.

Pirmas dalykas, dviguba pilietybė ir nacionalinis saugumas. Yra padaryta poveikio vertinimo analizė? Rinkėjai informuoti, kad tai ne tik vieno Konstitucijos straipsnio, bet mažiausiai 5–6 straipsnių keitimas? Rinkėjai informuoti, kad Seimo narių skaičiaus mažinimas susijęs ne tik su tokia aritmetika „ach, kaip būtų gerai, kad išvaikytume tuos veltėdžius“? Ne. Tai yra su tuo, kiek vienas išrinktas tautos atstovas atstovauja rinkėjų. Dabar nuo 29 iki 35 tūkst. Tai dabar norit padaryti, kad tas išrinktasis atstovas atstovautų 50 tūkst.? Kai estai atstovauja 10 tūkstančių. Tai klausimas – skaičiavo kas nors, diskutavo? Ar čia tas populizmas, įmestas į visą aplinką, duos vaisių? Pažiūrėkite, kuo baigėsi Britanijos populizmas.

– Dar vis žiūrim. Dar nesibaigė turbūt.

–  Bet, palaukit, referendumas įvyko. 25 proc. rinkėjų neatėjo, 75 proc. atėjo. Suskilo į dvi dalis: 49 proc. – už likimą, 51 proc. – už išėjimą. Po to visi griebiasi už galvų – 37 proc. visos Britanijos rinkėjų nusprendė išeiti. Šiandien 2 m. jau niekas nebesusigaudo, kas vyksta Didžiojoje Britanijoje. Tai mes norime tokio paties chaoso Lietuvoje?

– Kandidatuojate į prezidento postą trečią kartą. Jeigu ir šitas kartas pameluos, ką veiksite toliau? Ar liksite politikoje, ar turite kitų planų?

– Po to, žinoma, reikės atgal grįžti į pareigas. Kadencija baigsis lapkričio mėnesį, ir manau, kad jeigu socialdemokratai matys, kad mano parama yra reikalinga kitų metų Seimo rinkimuose, ką gi, tęsime aktyvią kovą už socialdemokratų principų įteisinimą. Daug metų prabėgo, ne viską padariau ir prisiimu atsakomybę už tai, ko nesugebėjau padaryti. Bet stenkimės. Sako, trečias kartas nemeluoja, o ketvirtas garantuoja. Ką gali žinoti.