Būkime ES ateities ir užsienio politikos kūrėjais!

Būkime ES ateities ir užsienio politikos kūrėjais!

Lietuva gali būti veržli ir telkianti ES ateities ir užsienio politikos kūrėja!

Lietuva yra visateisė ES, JT, NATO, EPBO ir kitų organizacijų narė. Visų ES šalių narių bendri sprendimai užsienio ir saugumo, saugumo ir gynybos, klimato kaitos, kovos su tarptautiniu terorizmu, nelegalia migracija ir prekyba žmonėmis srityse yra priimami bendru sutarimu. Ir Lietuva ES turi savo tvirtą poziciją. Ji gali nesutikti vienais ar kitais klausimais ir sustabdyti sprendimų priėmimą. „Viena valstybė – vienas balsas“ principas leidžia pasiekti labai kruopščiai suderintų ES priimtinų sprendimų. Tokie patys mechanizmai yra ir NATO. Būtina sutarti, kad JTO lygmeniu būtų kalbama visų ES valstybių narių vardu ir suteikiama teisė balsuoti ES vardu tam tikrais sutartais klausimais.

Bet Lietuva turi ir savo dvišalių santykių su kitomis valstybėmis politiką. Efektyviausias kelias – kai Lietuvos dvišaliai santykiai sustiprinami bendrais ES sprendimais. Deja, realybėje to trūksta. Sunkiai suvokiame, kad Lietuva yra čia, bet ir ES yra čia, kur mes šiandien gyvename ir dirbame – būtent Lietuvoje.

Priešpastatyti Lietuvą visoms kitoms mūsų ES narėms yra trumparegiška. Visos kalbos apie „Jungtines Europos Valstijas“, „Europos federalizaciją“ ar „Tautų Europą“ neturi jokio rimto pagrindo. Lisabonos sutartį pasirašė 28 šalys narės. Jos nusprendė, ką deleguoti iš jų sudarytoms ES institucijoms kaip išimtinę teisę, o ko nedeleguoti; kur kompetencijos pasidalijamos, o kur – išimtinės narių teisės. Tik šalys narės yra ES steigėjos. Tik jos pačios gali priimti sprendimus, kokias kompetencijas išplėsti ES mastu, o kokias pasilikti sau.

 

Deja, realybė yra ta, kad visos šalys, nors ir prisiėmė atsakomybę įgyvendinti Lisabonos sutartį, iki šiol neužbaigė daugelio bendrai prisiimtų įsipareigojimų: vis dar nėra bendrosios rinkos teisyno, efektyvios euro zonos, energetinės sąjungos, bankų sąjungos, skaitmeninės Europos rinkos ir kt.

 

Būtent dabar, po gilios 2008 m. finansų krizės bei drastiškos taupymo politikos, už kurią didelę kainą sumokėjo paprasti ES žmonės ir kilo klausimas – kokį scenarijų reikia pasirinkti visoms ES šalims, kad jos efektyviau atliktų savo namų darbus.  ES komisija pasiūlė penkis scenarijus, kaip užbaigti iš Lisabonos sutarties kylančius darbus.

 

Penki scenarijai ateinantiems penkeriems metams gali būti apibendrinami taip: 1. Esamų darbotvarkių įprastinė tąsa. 2. Visos ES šalys užbaigia tik bendrąją rinką. 3. Tos šalys, kurios nori įgyvendinti daugiau užduočių konkrečiose srityse, sutaria dirbti daugiau. 4. Visi sutaria, kad galima užbaigti mažiau darbų, bet dirbant efektyviau. 5. Bendromis jėgomis įgyvendinti daugiau priimtų įsipareigojimų. Pasisakiau už penktąjį scenarijų, taip pat pabrėždamas, kad balsuočiau už šeštąjį, kurio ES Komisija nepasiūlė.

 

Mes visi turime sutarti, kad esame vieningame bendrų muitų, prekybos, tarptautinių sutarčių, laisvo prekių ir paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimą pripažįstančių šalių narių bloke. Didelė klaida, kai Lietuvos politikai nesuvokia, kad, norint gerinti žmonių gyvenimo kokybę, reikia efektyviau derinti Lietuvos ir ES šalių narių visas politikas ir stengtis pasiekti kuo didesnės pažangos. Negalima bendrame sriubos puode išvirti vienos atskiros lėkštės. Deja, Lietuva iki šiol nesugebėjo įgyvendinti tų sprendimų, kurie padėtų pakreipti ūkį taip, kad šis tarnautų bendrai Tautos gerovei, priversdamas ir ES mechanizmus veikti atitinkama kryptimi.

 

Kad tai keistųsi, siūlau šeštąjį scenarijų – aktyvios socialinės įtraukties ES, kur veikiant visiems kartu į pirmą vietą būtų iškeliami žmonių socialiniai rūpesčiai:

 

  • darbo vietos kuriamos, o atlyginimų baziniai dydžiai harmonizuojami, kad nebūtų didelių skirtumų tarp turtingesnių ir silpnesnių ES šalių narių;
  • kad vaikų skurdas būtų kuo skubiau įveikiamas, o jaunimo socialinės garantijos įgyvendinamos patvirtinant socialines programas bei fondus;
  • kad pensijų baziniai dydžiai būtų harmonizuojami taip, jog pensininkai nesijaustų atskirti nuo ES gyvenimo;
  • ES finansinė parama turi ateiti į kiekvieno Europiečio Lietuvoje namus, o ne tik per fondus, infrastruktūrą ir pan.

 

Lietuva gali įvardyti šeštąjį scenarijų kaip socialinės Europos įgyvendinimo scenarijų. Tam reikia suformuoti Lietuvos poziciją derantis dėl ES ateities. Mes turime reikalauti, kad:

 

  • ES struktūrinių fondų parama būtų susiejama su šalies narės socialinės padėties rodikliais: bedarbystės, skurdo ir socialinės atskirties, atlyginimų dydžiais, regionų netolygumais ir kitomis socialinėmis sąlygomis, o ne vien tik su BVP;
  • ES bendras biudžetas būtų formuojamas ne mechaniškai taikant 1 proc. BVP nuo visų šalių narių BPV rodiklių, bet būtų tvirtinamas atsižvelgiant į socialinio ramsčio tikslus ir klimato kaitos bei tausojančio vystymosi tikslus ir konkrečius kiekvienos šalies rodiklius;
  • ES solidarumu būtų grindžiami nuosavų ES išteklių šaltiniai, leidžiantys padidinti ES biudžetą. Šiandienis ES biudžetas negali paspartinti greitesnės ES šalių konvergencijos. Jis per mažas;
  • ES stabilumo ir augimo pakto taikomi kriterijai valstybių skolai apskaičiuoti neturi įtraukti į ją investicijų, skirtų viešojo sektoriaus plėtrai. Investicijos į švietimą, sveikatą, socialinio būsto plėtrą ir kt. neturi būti laikomos išlaidomis;
  • ES turi prisiimti atsakomybę per ateinančius penkerius metus užbaigti visus Lisabonos sutartyje numatytus darbus, kitaip ir toliau europiečiai nematys pažangos ir nebetikės ES projektu.

 

Todėl šeštasis – Socialinės Europos projektas – gyvybiškai svarbus Lietuvai.

 

Jau laikas:

 

  1. Aktyviai veikti Europos Sąjungoje. Reaguojant į dabartinius įvykius laikas permąstyti pasikeisiančią padėtį po to, kai arba jei Didžioji Britanija paliks ES. Privalome aktyviai dalyvauti reformuojant ES ir stiprinant jos institucijas. Suręstas Europos statinys nebus tvirtas ir ilgaamžis, jei jis nebus papildytas visa aprėpiančiu socialinių teisių ramsčiu.
  2. Užbaigti Bankų sąjungą – ES lygmens bankų priežiūros ir pertvarkymo sistemą. Gyventojai turi būti geriau apsaugoti nuo bankų klaidų.
  3. Įgyvendinti ES biudžeto pertvarką. ES turi turėti daugiau nuosavų išteklių ir didesnę manevro laisvę skirti turimas lėšas prioritetinėms ekonomikos, ekologijos ir socialinę pažangą skatinančioms sritims.
  4. Užtikrinti euro zonos skaidrumą ir valdymo demokratiškumą bei peržiūrėti Stabilumo ir augimo paktą. Turi būti leidžiamas didesnis biudžeto lankstumas tam, kad būtų užtikrinamos visuomenės stabilumui esmingai svarbios socialinės teisės.
  5. Spręsti migracijos problemas. ES susiduriant su migracijos problemomis reikia vadovautis solidarumo ir pagalba persekiojamiems bei skurstantiems principu, tačiau situacija neturi pavirsti betvarke. Tie, kuriems reikia pagalbos, galėtų ją gauti, kuriant patrauklų ekonominį-socialinį modelį emigrantų tėvynėse, ES kaimynystėje. Būtina daug efektyviau naudotis ES fondų pagalba, ypač tam, kad ekonomikos augimas mažintų visuomenės grupių atskirtį.

 

Lietuvos saugumo ir gynybos, gynybos ir užsienio, nacionalinio saugumo, tarptautinės prekybos, eksporto ir importo politika turi išplaukti iš visa apimančių mūsų tikslų būnant ES, NATO, JT ir kitose organizacijose. Deja, Lietuva tarptautinėje arenoje jau kurį laiką yra vertinama kaip „vieno klausimo“ valstybė. Toks užsienio politikos susiaurinimas apriboja šalies galimybes įsitraukti į svarstymus, kaip išspręsti bendresnes tarptautinės politikos problemas. O jos vis labiau aštrėja – tiek Europoje, tiek visame pasaulyje.

 

Stiprėja fragmentacija, izoliacionizmas ir populizmas. Kyla iššūkių tarptautinėms institucijoms, integracijai, atsakingai ir žmogumi besirūpinančiai tarptautinei politikai. Nestabilumą ir nesaugumą dar labiau didina kariniai konfliktai.

 

Lietuva yra tokioje geopolitinėje padėtyje, kad negalime būti įvykių nuošalyje. Mūsų užsienio ir Europos politika turi būti atsakinga, konstruktyvi, drąsi, besiremianti aukšta diplomatija, tarptautine teise, gerbianti žmogaus teises ir siekianti lygybės. Galų gale pats užsienio politikos formavimo procesas turi būti atviras, skaidrus ir telkti, o ne skaldyti visuomenę.

 

Jau laikas:

 

  1. Sustiprinti transatlantinę partnerystę. Mūsų narystė transatlantinėje erdvėje užtikrina šalies gyvybinius interesus. Jau penkiolika metų dalyvaudami NATO, susikūrėme tokias saugumo galimybes, kokių Lietuva neturėjo per visą savo istoriją. Turime efektyviai jomis pasinaudoti ir visapusiškai skatinti šią partnerystę. Kartu su savo sąjungininkais vykdydami tvirtą ir orią gynybos politiką privalome visomis jėgomis siekti, kad Lietuva, kartu ir visas regionas, nevirstų karinio konflikto ir karo lauku.
  2. Įgalinti veiksmingą kaimynystę su Baltijos ir Šiaurės šalimis. Turime gerokai sustiprinti bendradarbiavimą su mūsų artimiausiais kaimynais – latviais ir estais. Pirmiausia – sprendžiant regiono energetikos problemas – elektros tinklų sujungimą su kontinentinės Europos tinklais, taip pat toliau diversifikuojant dujų tiekimus. Turime įdėti daugiau pastangų plėtojant XXI a. Baltijos kelią – „Rail Baltica“. Be to, reikėtų žvelgti plačiau suvokiant, kad su Šiaurės šalimis sudarome bendrą Baltijos jūros regioną, dar labiau sustiprinti visapusišką bendradarbiavimą su Skandinavijos valstybėmis, kuriose plėtojamas socialdemokratinis raidos modelis yra pats sėkmingiausias visame pasaulyje.
  3. Pagyvinti santykius su Lenkija. Per pastarąjį laikotarpį įsivyravęs šaltukas santykiuose su viena svarbiausių mūsų šalies strateginių partnerių kelia nerimą. Nepirmaeilės, tačiau, deja, įsisenėjusios problemos neturi trikdyti dvišalių santykių ir bendro veikimo tarptautinėje erdvėje. Turime įgyvendinti savo įsipareigojimus ir dėti aktyvias pastangas atšildyti abipusį bendradarbiavimą pačiu aukščiausiu lygmeniu. Atsižvelgdami į pastaruoju metu dėl kai kurių Lenkijos veiksmų pašlijusius visų ES šalių narių vardu veikiančių ES institucijų ir Varšuvos santykius, privalome veikti jų pagerinimo linkme. Bet pamatinė ES vertybė – įstatymo viršenybė neturi būti pažeidžiama nei vienoje ES šalyje narėje.
  4. Išplėsti savo politiką Rusijos atžvilgiu. Visavertis dialogas su šia kaimyne gali būti atstatytas ir prasidėti tik tada, jei ji pradės rodyti pagarbą tarptautinei teisei ir demokratijos vertybėms. Reaguodama į Maidano įvykius Ukrainoje, dabartinė Rusijos valdžia pažeidė tarptautinę teisę, aneksuodama Krymą. Rusija taip pat palaikė karinį konfliktą Donbase ir Luhanske, palaiko karinę įtampą Azovo jūroje. Todėl ES nustatytos sankcijos, nukreiptos į tuos, kurie atsakingi už pažeidimus ir į tam tikras tikslines sritis bei į Krymo teritoriją, kol kas turi būti taikomos ir toliau. Suprantama, jog sankcijos neša žalą ir ES, ir Lietuvos, ir Rusijos ekonomikoms. Todėl būtina aktyviai skatinti Minsko susitarimų įgyvendinimą šio konflikto deeskalavimui, ieškoti aktyvių diplomatinių priemonių, kaip kuo greičiau ištaisyti tarptautinės teisės pažeidimus. Savo požiūrį į Rusiją privalome grįsti bendra ES politika, numatančia „pasirinktinį įsipareigojimą“: stabdant šios šalies agresyvius veiksmus, kartu matyti Rusiją kaip partnerę kovojant su tarptautiniu terorizmu, branduolinio ginklo neplatinimu, klimato kaita. Būtina plėsti bendradarbiavimą su pilietine visuomene. Klaidinga save izoliuoti arba vartoti agresyvią perteklinę retoriką. Palaikydami demokratijos ir žmogaus teisių šalininkus Rusijoje, taip pat turime būti pasirengę atviram ir tiesiam politiniam dialogui su šios šalies valdžia ir kitaip mąstančia visuomenės dalimi. Turi išlikti pragmatinis ekonominis bendradarbiavimas ir nusiteikimas palaikyti santykius tarp žmonių. Šiuo aspektu būtina sustiprinti bendradarbiavimą su kaimyniniu Karaliaučiaus/Kaliningrado kraštu ir jo gyventojais siekiant platesnių jų kontaktų su ES.
  5. Atkurti santykius su Baltarusija. Su šia valstybe mus sieja ir istorija, ir ilgiausia siena. Mums nėra naudinga, kai ši šalis yra tarptautiniu mastu izoliuota, jai taikomos sankcijos. Taip tik dar labiau didinama jos priklausomybė nuo Rusijos, jos režimo represyvumas. Privalome ieškoti sąlyčio taškų bendradarbiaujant įvairiose srityse, ypač ekonomikos, transporto, taip pat plečiant kontaktus tarp žmonių. Sprendžiant iš dalies dėl tarpusavio nesikalbėjimo iškilusį Astravo atominės elektrinės klausimą, turime pasitelkti kompetentingas ES institucijas ir tarptautines organizacijas užtikrinant maksimalų šios būsimosios jėgainės saugumą. Šiuo metu jos saugumui turime kelti aukščiausius reikalavimus. Kartu su ES ir tarptautinėmis atominių elektrinių saugumą kontroliuojančiomis institucijomis turime siekti saugumo testų atlikimo skaidrumo ir patikimumo. Lietuvos ekspertų dalyvavimas tose ekspertų grupėse yra būtinas.
  6. Suaktyvinti Lietuvos bendradarbiavimą su Kazachstano, Kirgizijos, Uzbekistano ir kitomis Vidurinės Azijos šalimis išnaudojant Lietuvos ekonominio ir mokslinio bendradarbiavimo galimybes, pasinaudojant ir ES sukaupta kompetencija darbui su šiomis šalimis.
  7. Skirti daugiau dėmesio Kinijai ir kitoms Rytų Azijos šalims. Šio regiono ekonominis ir politinis svoris ateityje tik augs. Kol kas menkai į tai atsižvelgėme formuodami savo užsienio politiką. Turime gerokai sustiprinti savo analitinius pajėgumus siekiant kur kas geriau suvokti politinę raidą šiame regione. Būtina kartu su ES institucijomis aktyviau išnaudoti atsiveriančias naujas ekonominio bendradarbiavimo galimybes tiek dėl didėjančių šio regiono valstybių investicijų, tiek dėl naujai atsirandančių prekybos kelių. Privalome aktyviau įsijungti į diskusijas dėl politikos Kinijos ir kitų Rytų Azijos valstybių atžvilgiu tarp ES valstybių narių. Turime laikytis vieningos ES politikos dėl prekybos, infrastruktūros plėtros, demokratijos, žmogaus teisių ir kitų aktualių klausimų.
  8. Suteikti naują impulsą Rytų partnerystei. Nuoseklus Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos, taip pat kitų Rytų partnerystės šalių demokratėjimas, saugumo stiprinimas, ekonomikos augimas ir judėjimas europinių struktūrų link yra svarbus Lietuvos saugumo interesas. Dvišalių santykių pagrindu, per ES ir kitus mechanizmus turime visokeriopai remti šių valstybių politinę, ekonominę ir socialinę pažangą. Lietuva įvairiuose forumuose kartu su sąjungininkais privalo nuolatos kelti Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos teritorinio vientisumo atkūrimo klausimą.
  9. Stiprinti ES santykius su kitais kaimyniniais regionais. Būtina palaikyti ES plėtrą į Vakarų Balkanus. Šio regiono šalys yra padariusios didžiausią pažangą siekiant narystės ES. Vykstantys procesai Turkijoje kelia nerimą. Nors būtina išlaikyti ES bendradarbiavimą su šia regiono jėga ekonomikos ir saugumo srityse, privalu reikalauti iš dabartinės Turkijos valdžios nebloginti demokratijos ir žmogaus teisių padėties šalyje, paleisti įkalintus opozicijos atstovus. Turi būti pasiektas ES ir Šveicarijos institucinis susitarimas, kuris dar labiau sustiprintų abipusį bendradarbiavimą. Taip pat turi būti skiriamas deramas dėmesys strateginei partnerystei su Afrikos šalimis plėtojant tarpusavio santykius ir užkertant kelią nelegaliai migracijai. Būtinas nuoseklus Europos investicijų „Maršalo planas“ šiam kaimyniniam žemynui
  10. Prisiimti atsakomybę atliepiant tarptautinius iššūkius. Atsižvelgdami į tokias pamatines problemas kaip migracija, vykstanti dėl netolygaus pasaulio vystymosi, kariniai konfliktai, išnaudojimas ir klimato kaita, privalome skirti gerokai didesnį dėmesį paramai nuo konfliktų ir prievartos kenčiančioms visuomenėms, jų tvirtėjimui ir tvarumui. Tai yra mūsų pačių saugaus gyvenimo prielaida. Tam būtina stiprinti veikimą per ES institucijas, Jungtines Tautas, kitus tarptautinius formatus, visokeriopai remti vystomąjį bendradarbiavimą ir didinti jam skiriamas lėšas, taip pat aktyviau įsitraukti į tarptautines taikos palaikymo misijas. Lietuva prisiėmė atsakomybę iki 2030 m. įgyvendinti visus tausojančio vystymo tikslus. Todėl tiek šalies, tiek ES lygiu būtina koordinuoti tuos tikslus įgyvendinančias priemones ir mechanizmus.
  11. Įtraukti piliečius į strateginį dialogą. Užsienio politika privalo būti atvira ir skaidri, įtraukianti ir išklausanti piliečius. Sprendimai turi būti pagrindžiami, aiškinami, o ne priimami uždaruose rateliuose ir deramai nepristatomi visuomenei. Todėl formuosime ir puoselėsime viešąsias diskusijas apie Lietuvos užsienio politiką ir jos strategines kryptis, taip pat saugumo ir gynybos problemas.