Užtikrinkime Lietuvos saugumą!

Užtikrinkime Lietuvos saugumą!

Lietuva gali užtikrinti visa aprėpiantį Lietuvos saugumą!

 

Saugumo situacija Baltijos regione sudėtinga. Ilgalaikiu iššūkiu Lietuvos saugumui išlieka neprognozuojami šiandieninės Rusijos veiksmai, nukreipti prieš NATO šalių gynybinių pajėgumų stiprinimą, griaunantys tarptautine teise grįstą Europos saugumo architektūrą. Auga Rusijos karinė galia ir hibridinis aktyvumas. Stiprėja jos pasirengimas naudoti taikių ir demokratiškų valstybių atžvilgiu konvencines ir nekonvencines invazijos priemones. Kylančių grėsmių kompleksiškumas bei sudėtinga geopolitinė situacija įpareigoja mus ypač kruopščiai vertinti greitai kintančią saugumo situaciją ir nuosekliai stiprinti Lietuvos nacionalinius gynybinius pajėgumus, skirtus atgrasyti galimus priešus ir užtikrinti šalies gynybą.

 

Plėtodami Lietuvos saugumo užtikrinimo koncepciją, neturėtume koncentruotis vien tik į grėsmę, kylančią iš Rusijos, nes saugumas turi būti vertinamas visapusiškai. Įvairiose Europos vietose kylantys nauji saugumo pavojai yra pripažintini grėsmėmis ir Lietuvai. Prekyba žmonėmis, sunkiai valdomi imigrantų į Europą srautai, kibernetinio ir energetinio saugumo problemos, intensyvėjanti melagingos informacijos sklaida lemia naujus ir sunkiai kontroliuojamus vidaus saugumo iššūkius.

 

Turime rengti subalansuotą ir ilgalaikį atsaką kylančioms saugumo grėsmėms atremti. Tuo pačiu metu turime griežtai vykdyti tarptautiniu lygiu užsibrėžtus gynybos finansavimo tikslus, skubiai spręsti demografines, socialines, regionų ir socialinių sluoksnių atskirties problemas, taip pat siekti, kad vis daugiau piliečių būtų pasiryžę ginti savo tėvynę.

 

Lietuvos saugumą turime stiprinti visapusiškai ir kompleksiškai:

 

  1. Atsakingai ir tvirtai vykdyti Lietuvos įsipareigojimus NATO. Turime išlaikyti 2018 m. pasiektą 2 proc. nuo BVP gynybai skiriamų lėšų ribą bei subalansuotą ilgalaikį atsaką kylančioms saugumo grėsmėms ir iššūkiams atremti. Kartu būtina nepriešinti gynybos finansavimo ir Lietuvos piliečių socialinės atskirties problemų sprendimo. Turime gerinti visuomenės socialinį saugumą, kad mūsų piliečiai būtų labiau patriotiški ir nusiteikę ginti valstybę. Todėl kol kas nėra galimybės iki 2030 m. tiesioginėms gynybos išlaidoms skirti iki 2,5 proc. nuo BVP. Be to, daugelis NATO šalių dar nėra pasiekusios 2 proc. gynybai skiriamo lėšų lygio.
  2. Išlikti lygiaverte ir patikima NATO nare. Efektyviausia Rusijos, kitų galimų tarptautinio terorizmo jėgų atgrasymo nuo galimos intervencijos į Lietuvą priemonė – jų žinojimas, kad NATO aljansas yra pasirengęs vienareikšmiam ir nekompromisiniam atsakui NATO valstybės suvereniteto pažeidimo atveju. Dėl to mes turime išlikti aktyviais, lygiaverčiais ir patikimais NATO aljanso nariais, įvairių saugumo bei gynybos iniciatyvų dalyviais. Turime siekti ilgalaikio ir sustiprinto NATO karinio buvimo regione, NATO priešakinių ir kitų Aljanso šalių pajėgų dislokavimo. Taip pat būtina dėti visas pastangas, kad NATO oro erdvės policiją pakeistų Aljanso oro erdvės gynybos sistema.
  3. Remti ES gynybinių pajėgumų konsolidavimą. Iki realiai veikiančių ES nacionalinių kariuomenių padalinių, aprūpintų vienoda technika ir ginkluote, užtikrinančia suderintą ir efektyvų veikimą, dar būtina nueiti ilgą kelią, tačiau yra racionalu galvoti apie didesnį ES šalių vystomų karinių pajėgumų konsolidavimą bei integravimą, ir tai visiškai neprieštarauja NATO idėjai. Būtina sukurti tokį mechanizmą, kuris leistų Europos valstybių kariuomenėms žaibiškai reaguoti į krizes visose ES šalyse. Būtina siekti, kad Lietuva aktyviai dalyvautų kuriant ES gynybos sistemą, užtikrinančią pridėtinę vertę saugumui žemyne. ES sienų kontrolės stiprinimas yra kita svarbi užduotis, kurią turėtume įgyvendinti kartu su kitomis Sąjungos šalimis.
  4. Bendradarbiauti su JAV gynybos srityje. Siekdama užtikrinti saugumą ir išnaudoti visas atgrasymo priemones, Lietuva kartu su kaimyninėmis valstybėmis privalo intensyviai dirbti su svarbiausia mūsų gynybine partnere – JAV, išlaikant jos pajėgų dislokavimą Lietuvos kaimynystėje ir karinį dalyvavimą Baltijos regione.
  5. Stiprinti piliečių patriotiškumą ir valią ginti valstybę. Aukštos pilietinės sąmonės ir socialiai saugūs piliečiai yra sunkiau pažeidžiami, yra atsparūs hibridinio karo priemonėms, pirmiausia informacinėms ir kibernetinėms atakoms. Dėl to mes privalome investuoti į savo piliečius: rūpintis jų socialiniu saugumu ir gerove. Turime skirti didesnį dėmesį pilietiniam ugdymui krašto gynybos ir nacionalinio saugumo klausimais šalies mokyklose, universitetuose ir įvairiose organizacijose, ypatingą dėmesį skirdami gyventojų švietimui atsparumo informacinėms bei kibernetinėms atakoms ir propagandos atpažinimo srityse.
  6. Tęsti nacionalinių gynybos pajėgumų stiprinimą. Nuosekliai vystysime nacionalinius gynybos pajėgumus, stiprinsime nacionalines greitojo reagavimo pajėgas ir plėsime kibernetinio saugumo kompetencijas. Būtina didinti karinių vienetų komplektavimą, vykdyti modernios ginkluotės įsigijimą, kurti šiuolaikišką, gerai apginkluotą ir su sąjungininkais pasirengusią veikti kariuomenę. Taip pat turime geriau pasirengti priimančiosios šalies paramos teikimui į Lietuvą krizės atveju atvyksiantiems sąjungininkams. Turime gerinti visų Lietuvos ginkluotąsias pajėgas sudarančių institucijų pasirengimą valstybės gynybai, stiprinti jų tarpusavio sąveiką. Stiprinsime Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir Lietuvos šaulių sąjungą bei geriau juos integruosime į valstybės gynybą. Ypatingą dėmesį reikia skirti karių kariniam rengimui ir jų tarnybos sąlygų, karinės infrastruktūros gerinimui.
  7. Išlaikyti mišrų kariuomenės komplektavimo modelį. Lietuvos kariuomenę ir toliau turi sudaryti reguliarioji kariuomenė, Krašto apsaugos savanorių pajėgos bei kariuomenės personalo aktyvus rezervas. Reguliariosios kariuomenės pagrindą turi sudaryti aukščiausius pasirengimo standartus atitinkantys kariai profesionalai. Tam, kad galėtume pritraukti karius į tarnybą ir juos joje išlaikyti, privalome gerinti karių tarnybos sąlygas, ieškoti ir taikyti motyvacines priemones. Viena iš jų – leidimas kariams burtis į profesines sąjungas (nesuteikiant teisės streikuoti).
  8. Išlaikyti privalomąją pradinę karo tarnybą ir personalo rezervo rengimą. Šiuo metu per metus pašaukiamų karo prievolininkų skaičius (apie 4000) galėtų būti didinamas tik atsižvelgus į kariuomenės komplektavimo poreikius. Taip pat yra svarbu ieškoti priemonių, skatinančių jaunimą atlikti tarnybą savanoriškai. Būtina siekti, kad jaunimas taip pat intensyviai rinktųsi privalomosios karo tarnybos atlikimą dalyvaujant jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose. Greta to, efektyviai krašto gynybai turime parengti pakankamą aktyviojo rezervo karių skaičių. Tam būtina peržiūrėti personalo rezervo koncepciją ir vykdyti intensyvesnį rezervo karių įgūdžių atnaujinimą. Įvertinus esamą demografinę situaciją Lietuvoje, kariuomenės pajėgumą ir gynybos koncepciją, kol kas nėra galimybių įvesti visuotinę karo prievolę.
  9. Plėtoti Lietuvos gynybos pramonę. Turime siekti, kad būtų kuriama ir stiprinama Lietuvos gynybos pramonė, ieškoma sinergijos tarp investicijų į ginkluotę ir šalies pramonės proveržio. Kryptingai ir tikslingai investuodama į inovacijas, naujausių gynybinių technologijų kūrimą ir pritaikymą gynybos reikmėms, Lietuva turi ir gali kurti savo inovatyvią ir pažangią gynybos pramonę. Tai ne tik padidintų mūsų gynybinį pajėgumą, bet ir išnaudotų mokslininkų potencialą.
  10. Stiprinti mokslą ir studijas. Pasirinkusiems studijas Lietuvos karo akademijoje reikia sudaryti išskirtines studijų sąlygas ir suteikti geriausią studijų kokybę. Lietuva galėtų vienintelę gynybos klausimais šalyje besispecializuojančią aukštojo mokslo ir studijų instituciją – Lietuvos karo akademiją – pertvarkyti į Lietuvos gynybos universitetą. Siektina, kad mažiausiai 3 proc. krašto apsaugai skiriamo finansavimo būtų skiriama moksliniams tyrimams ir plėtrai.