Suteikime daugiau galių visuomenei!

Suteikime daugiau galių visuomenei!

Suteikime daugiau galių visuomenei!

 

Tik apie 1/3 Lietuvos gyventojų mano, kad jų balsas ką nors reiškia. Dalyvavimas rinkimuose yra vienas žemiausių visoje Europos Sąjungoje. Be to, tik trečdalis Lietuvos visuomenės mano, kad galima pasitikėti dauguma žmonių.

 

Turime drauge kurti valstybę, kuri stiprintų pasitikėjimą tarp įvairių joje gyvenančių tautinių, socialinių ir kultūrinių bendrijų ir būtų teisinga visiems savo piliečiams. Valstybė yra stipri tol, kol ji yra teisinga.

 

Pažangi Lietuvos dalis supranta, jog tik tada, kai gyventojams bus plačiai atvertos durys įsitraukti į vietos lygmens ir visos šalies valdymą, ir tik tada, kai pasitikėsime vienas kitu ir bendradarbiausime, galime tikėtis stiprios šalies ekonomikos, socialinės santarvės ir valstybės, pajėgios atlaikyti bet kokius išorės iššūkius.

 

Jau laikas:

 

  1. Išplėsti vietos savivaldos galimybes. Būtina vykdyti subsidiarumo principą, mažinant centrinės valdžios kišimąsi į savivaldybių savarankiškų funkcijų vykdymą. Turi būti užtikrintas pakankamas savivaldybių biudžetų finansavimas bei skolinimosi galimybės, sprendžiant vietos bendruomenių problemas ir poreikius. Apsvarstyti galimybes įvesti seniūnų ir seniūnijų tarybų rinkimus. Taikyti vietos referendumų, gyventojų susirinkimų ir dalyvaujamojo biudžeto praktikas. Suteikti daugiau teisių savivaldai disponuoti savo įmonėmis ir suteikti gyventojams dvigubai pigesnes komunalines paslaugas. Būtina investuoti į socialinio būsto statybas jaunoms šeimoms. Dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus inicijuoti svarstymus dėl antrojo savivaldos lygmens – regionų – sukūrimo.
  2. Vykdyti strateginius pasitarimus su piliečiais ir prisiimti atsakomybę už jų įgyvendinimą. Pasaulyje vis plačiau taikomos svarstomosios ir dalyvaujamosios demokratijos priemonės. Jos pasiteisina. Nubrėžiant konkrečią valstybės veiklos kryptį, būtina organizuoti strateginius pasitarimus su piliečiais, atrinktais taip, kad reprezentuotų visą šalies visuomenę ar tam tikrą jos dalį. Šiuo tikslu taip pat būtina išnaudoti elektroninio valdymo ir elektroninės komunikacijos teikiamas galimybes. Vieša ir visiems atvira diskusija užtikrins, kad Lietuva pasirinks optimaliausius jai kylančių problemų sprendimo kelius.
  3. Stiprinti valstybės analitinius pajėgumus. Nepriklausomybės pradžioje Lietuvoje įsitvirtinęs tikėjimas, jog valstybei reikia tik verslu rūpintis, o pastarasis viską numatyti, išspręsti sugebės, nepasitvirtino. Privačios struktūros Lietuvos problemas analizuoja mažomis pajėgomis, nelabai giliai ir daugiausiai savo interesų aspektu. Lietuvos valstybei reikia savo valstybinių analizės centrų. Verta pagalvoti ir apie kooperaciją su Baltijos valstybėmis. Remiantis šiuose centruose parengtomis bei jau veikiančių mokslo institucijų papildytomis įžvalgomis, Prezidento metiniuose pranešimuose bus formuluojami strateginiai Lietuvos valstybės plėtros uždaviniai bei galimi keliai šiems uždaviniams pasiekti.
  4. Įgyvendinti teisingumą. Valstybės institucijos privalo veikti nešališkai, kvalifikuotai ir atsakingai kiekvieno šalies piliečio atžvilgiu. Ypač teismai ir kitos teisėsaugos institucijos. Deja, korupcinės bylos dažnai vilkinamos. Siekiant pagreitinti jų nagrinėjimą, bus formuojamos specializuotos teisėjų kolegijos, griežtinamos sąlygos proceso dalyviams vilkinti teismų procesus. Būtina įtvirtinti teisėsaugos ir teismų skaidrumo bei atsakingumo mechanizmus.
  5. Numatyti Seimo atšaukimo mechanizmą. Latvijos pavyzdžiu, būtina apsvarstyti būdus, kuriais visuomenė galėtų atšaukti Seimą. Šiuo metu visuomenė neturi būdų kadencijos metu paveikti Seimo sprendimų, kurie kartais gali prieštarauti viešajam interesui iš esmės. Latvijos Konstitucijoje nuo 2009 m. yra numatyta, kad viena dešimtoji rinkėjų turi teisę inicijuoti referendumą parlamentui atšaukti. Tokį visuomenės balsavimą taip pat gali inicijuoti prezidentas. Lietuvoje taip pat galėtų būti taikoma panaši tvarka, kai dėl svarių priežasčių Seimas galėtų būti atšaukiamas surengus atitinkamą referendumą.
  6. Sumažinti Prezidento turimas privilegijas. Pirmiausia turėtų būti peržiūrėtas prezidento atlyginimas santykyje su vidutiniu darbo užmokesčiu – reiktų vadovautis atitinkamomis proporcijomis kaip kitose į Lietuvą panašiose šalyse – pvz. Slovėnijoje ar Latvijoje. Atlyginimas turėtų būti proporcingai sumažintas, nes šiuo metu santykis tarp prezidento atlyginimo ir vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje yra didžiausias tarp visų Vidurio ir Rytų Europos šalių. Taip pat siūloma peržiūrėti prezidento institucijos personalo apimtis ir išlaidas jiems išlaikyti. Taip pat siūlytina prezidentui baigus kadenciją po pusės metų neteikti valstybinės apsaugos, o vietoj prezidentinės rezidencijos suteikti būsto nuomos išlaidų kompensaciją iki tam tikros sumos vadovaujantis protingumo kriterijumi.
  7. Stiprinti vidaus saugumą. Policininkai, ugniagesiai ir visi kiti pareigūnai, nuo kurių priklauso mūsų visų saugumas ir tvarka, privalo gauti deramą atlygį už savo darbą ir turėti tinkamą materialinį aprūpinimą. Jie turi savo pareigas atlikti sąžiningai, kokybiškai ir nediskriminuoti nė vieno žmogaus. Taip pat įstatymais būtina įtvirtinti, kad elektroniniais ryšiais perduodami duomenys teisėsaugos institucijų negalėtų būti renkami be teismo nutarties
  8. Sudaryti prielaidas profesionaliai, nepriklausomai ir skaidriai žiniasklaidai. Turi būti įtvirtinti tvarūs žiniasklaidos finansinio nepriklausomumo nuo politikų, verslo ir užsienio įtakos mechanizmai – tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmeniu. Būtina stiprinti Lietuvos radijo ir televizijos nepriklausomumą ir laidų kokybę, kad jis visiškai pateisintų visuomeninio transliuotojo statusą. Turi būti padidinta parama Lietuvos kultūros, mokslo, muzikos ir kitiems leidiniams, kurie skirti valstybės pažangai ir tapatybės sklaidai.
  9. Išplėsti profesinių sąjungų teises. Nei vienas sprendimas socialinėje-ekonominėje srityje neturėtų būti priimamas be darbuotojų atstovų dalyvavimo, įtraukiant juos dar tik svarstant galimų pokyčių kryptis. Būtina atkurti trišales tarybas regionuose ir stiprinti jų kompetencijas, įsteigti nepriklausomą sekretoriatą. Taip pat turėtų būti steigiama darbo teisės konsultacinė taryba, pereinama prie kolektyvinių atlyginimų nustatymo regioniniu, sektoriniu bei profesiniu lygmeniu.
  10. Užtikrinti lyčių lygybę. Kuo mažesnis atotrūkis tarp lyčių visose gyvenimo sferose, tuo labiau teisingos, novatoriškos, saugios, atviros, laimingos ir klestinčios yra visuomenės. Jose gimsta daugiau vaikų, lengviau įveikiamos ekonominės krizės ir pastebimas stiprus teigiamas poveikis ekonomikai. Būtina sukurti aiškų veiksmų planą, kaip panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus. Taip pat kovosime su seksualiniu priekabiavimu bei smurtu lyties pagrindu, užtikrinsime reprodukcinės ir seksualines teises. Kiekviena moteris turi teisę į nepertraukiamą karjerą, kaip ir kiekvienas vyras turi teisę auginti savo vaikus ir rūpintis savo šeima. Svarbu panaikinti bet kokį asmenų diskriminavimą, tarp jų LGBT bei kitų pažeidžiamų grupių, siekiančių savo konstitucinių teisių ir laisvių raiškos. Plačiau diegti pažangias praktikas plėtojant visas žmogaus teises, laisves ir pareigas.
  11. Įtraukti tautines bendrijas. Tautinės bendrijos (dar kitaip tautinės mažumos) turi būti matomos ir girdimos, o joms aktuali politika formuojama glaudžiai bendraujant su jų bendruomenėmis. Tautinių bendrijų problemų sprendimas ne mažina, o didina Lietuvos saugumą, leidžia jas geriau integruoti ir padaro atsparesnes trečiųjų šalių propagandai, tautinės neapykantos kurstymui. Tautinių bendrijų konstitucinė teisė puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius, jų teisė savarankiškai spręsti savo kultūros, švietimo, labdaros, savitarpio pagalbos reikalus turi būti įgyvendinama suteikiant joms įstatymų nustatytą valstybės paramą.
  12. Stiprinti akademinę laisvę. Šiuo metu mokslo ir studijų institucijos vertinamos pirmiausia pagal jų ekonominius rodiklius, verslo ir darbo rinkos poreikius. Taip neturėtų būti. Universitetai, mokslo institutai pirmiausia yra socialiniai ir kultūriniai dariniai, kurių misija – kultūros plėtra, mokslo pažanga, piliečių ugdymas, kūrybingos bei išsimokslinusios visuomenės formavimas.
  13. Puoselėti kultūrą. Privalome iš esmės padidinti kultūros finansavimą, ypač tose srityse, kurios užtikrina Lietuvos kultūros savastį. Kultūros vaisiai turi būti pasiekiami kiekvienam šalies gyventojui, o pati kultūros politika formuojama įtraukiant visuomenę ir atsižvelgiant į visų kultūros sričių poreikius. Būtina užtikrinti, kad Lietuvos žmonės būtų ne tik kultūros vartotojai, bet ir kuo daugiau įsitrauktų į kultūrinę veiklą, kūrybą ir saviraišką. Nuo mažens privalu rūpintis vaikų ir jaunimo kūrybinių gabumų raiška, garantuoti galimybę pasirinkti ir dalyvauti mėgstamoje meninėje veikloje bei sporte. Tam tikslui būtina siūlyti ir ES lygmeniu priimti Europos kultūros čekių iniciatyvą.