Saulius Grybkauskas, humanitarinių mokslų daktaras, istorikas

Saulius Grybkauskas, humanitarinių mokslų daktaras, istorikas

V. Andriukaitis yra nepamirštamas žmogus. Man iškart išnyra 1996-tųjų metų rinkimai į Seimą ir ta
sudėtinga situacija, kurioje jis buvo atsidūręs. Tuo metu bandyta užvaldyti socdemų partiją,
pajungti ją dešiniųjų politinei valiai. Sumaniai veikiant „aparačikams“, Vytenis buvo nustumtas tik į
17 vietą LSDP sąraše. Partija tada dar nebuvo susijungusi. Tai turėjo reikšti V. Andriukaičio politinės
karjeros pabaigą, nes per partinę sistemą jis faktiškai negalėjo būti išrinktas. Taigi laimėti
vienmandatėje Žirmūnų apygardoje buvo vienintelė galimybė likti politikoje ir didelis iššūkis – 1996
m. ritosi dešiniųjų pergalės banga.

Pamenu, kaip politiniai oponentai jau Vytenio „gailėjo“: „Kur jis dėsis, iš politikos išmestas,
kardiochirurgo įgūdžiai operuoti jau turbūt prarasti.“ Tačiau tuomet pirmą kartą iš arti pamačiau
Vytenio ryžtą nepasiduoti, ilgai ugdytą antisovietinio pogrindžio sąlygomis.

Pamenu, kaip dar būdami studentai susitikome su Vyteniu ir ėjome agituoti pas žmones,
belsdavomės į jų namų duris. Tai buvo nauja ir labai įdomi patirtis. Aš ir studijų draugas bei Vytenis
du vakarus vaikščiojome nuo durų iki durų. Mačiau, kokį įspūdį jisai palieka žmonėms. Ir, nepaisant
to, kad vyksta rinkimai, kiekvienam iš jų skyrė daug laiko. Konsultavo gyventojus kaip gydytojas. O
mes, studentai, pykdavome, kad gaištamas brangus laikas – manėme, kad neverta tiek dėmesio
skirti kalbant su vienu pagyvenusiu žmogumi konsultuojant jį, tarkime, kardiologiniais klausimais.

Vytenis yra atsidavęs žmogui. Jis viską daro su išskirtine energija. Su didžiule valia kovoja dėl savo
politinių įsitikinimų ir sumanymų. Bet net ir įnirtingos kovos įkarštyje nepamiršta žmogaus, nes jam
žmogus ne vien tik rinkėjas. Tokį savo požiūrį į žmogų jis puoselėja dar nuo pogrindžio
humanistinio Stazdelio universiteto laikų. Tai tokia mano asmeninė patirtis su šiuo geranorišku
politiku.